Teisėsauga

Įžanga

Tai, kas nutiko istorijoje, kurią norime papasakoti, gali nutikti kiekvienam Lietuvos piliečiui, t.y. kiekvienam iš jūsų.
Žinomas Kauno dailininkas vitražistas Kazys Valentas Žaltauskas su draugu menininku Linu Hermanu 2008-ųjų metų rugsėjo 23-ią dieną, 18 valandą dalyvavo lietuvių išeivijos fotografijos parodoje. Grįžę namo apie 20 valandą jungėsi prie Izraelyje vykusios pasaulinės videokonferencijos. Jungiant vaizdo kamerą, kuria jie paprastai susisiekia su milijonais žmonių iš visų kontinentų, maždaug 20val. 25min. pasigirdo skambutis į duris. Už durų stovėjo du vyrai, vilkintys policininkų uniformas. Vienas iš policininkų buto šeimininko Hermano paklausė, ar jis bute yra vienas. Hermanas atsakė, kad ne. Tada policininkai jį nustūmė nuo durų ir įsiveržė į butą. Užuot liepę vykti į policijos nuovadą ir išsiaiškinti aplinkybes, kambaryje užgesino šviesą ir surengė pogromą. Hermanas ir Žaltauskas iš buto išvesti su antrankiais kaip nusikaltėliai, nepateikus jokių kaltinimų ar paaiškinimų, o nuovadoje prievarta buvo verčiami pasirašyti po neteisingais liudijimais. Jau kitą dieną Žaltauskas areštinėje gavęs užnuodyto maisto, neteko sąmonės ir patyrė klinikinę mirtį.
Suklastotų įkalčių pagrindu sukurptai baudžiamajai bylai tirti buvo paskirtas prokuroras Darius Dziegoraitis, kuris ir toliau tęsė nuo pat pradžių neteisingai vykdomą įvykio tyrimą, pažeisdamas įstatymus pasiūlė skirti Žaltauskui neteisėtą psichiatrinę ekspertizę.
Nepavykus inkriminuoti kaimynų automobilio sugadinimo, byla, pažeidžiant įstatymus, remiantis suklastotais, šmeižikiškais faktais perkvalifikuota į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

REKETAS, GRASINIMAS

Kai Hermanas nusipirko automobilį, kaimynai Volobujevai jį ėmė reketuoti. Eilinį kartą esant užstatytam Hermano automobiliui, Hermanas į kiemą pakvietė kaimynę Liudmilą, kad ji patrauktų savo automobilį. Tą kartą Liudmila pareiškė, kad automobilio nepatrauks. Į tai Hermanas atsakė, jog skambins policijai. Liudmila trumpai pasakė, kad jos tėvas buvęs milicijos, vėliau policijos vadovas ir todėl Hermanui su policija nieko neišdegs.

GYNYBA

2008-08-25 Žaltauskas grįždamas namo ir kieme pamatęs, kad Hermaną reketuoja Volobujevai, užstojo savo draugą. Tada Aleksandras Volobujevas užsimojo smogti Žaltauskui į veidą bei pagrasino, kad susidoros su Žaltausku ir Hermanu, remiantis savo ryšiais. Hermanas paskambino policijai - tai sustabdė Volobujevo agresiją. Po Volobujevo grasinimo Žaltauskas pasakė, kad Hermanas kreiptųsi į policiją. Pasirodo, kad Volobujevo ryšiai aukščiau visų valstybės struktūrų! Kas yra Volobujevai ir kokie jų ryšiai, kad žmonės skambinę į policiją pagrobiami kažkokios “oper grupės”, išvežami iš savo namų, tampomi po kalėjimus. Tuo tarpu situacija kieme, kurią atvykus normaliems policininkams buvo galima išspręsti per dešimt minučių, virto daugiau nei pustrečių metų besitęsiančiu košmaru. Kodėl du tūkstančiai aštuntųjų metų rugsėjo mėnesį Volobujevas niekur nedirbo, nors jam reikėjo išlaikyti šuniuką, save, butą, du garažus bei du automobilius, kuriais pasinaudojant galėjo reketuoti Hermaną. Jo žmona Liudmila, laisvu laiku nuo gydytojos pareigų taip pat užsiėmė Hermano reketu. Kai tik Volobujevai buvo policijos raštu įspėti dėl netinkamo elgesio, dėl to kad savo automobiliais užstato Hermano automobilį ir įėjimą į jo butą, jau kitą dieną jie ir vėl specialiai pastatė savo automobilį, palikdami labai siaurą tarpą, bei prikalbino Rusijos pilietę Alisą Samoilovą pastatyti greta jai priklausantį „Audi“, vietoj anksčiau statomo Volobujevos automobilio, mainais už tai leisdami naudotis savo garažu. Kai Liudmila negalėdavo praėjimo užstatyti savo automobiliu, praėjimą į butą užstatydavo jos draugės ir kaimynės Rusijos pilietės Alisa ir Ala, gyvenančios kaimynystėje. Kadangi Liudmila buvo raštu įspėta, ji labai supyko ir jau kitą dieną paprašė Alisos, kad ši savo automobiliu užstatytų praėjimą prie Lino buto.
Taip vietinių ir atvykusių rusų bendra reketo grupė terorizavo Hermaną.

2. PAGROBIAMI, IŠVEŽAMI

Ramų 2008-ųjų rugsėjo 23-iosios vakarą, Žaltauskas, Hermanas ir jų draugas Aurimas grįžę namo iš fotografijos parodos atidarymo, sėdėjo prie kompiuterio Hermano bute, kai į šį butą įsiveržė Valuckas ir Kiaušas, vilkintys policininkų uniforma. Hermanas su Žaltausku bandė išsiaiškinti kas jie tokie ir ko jiems reikia, tačiau įsiveržėliai šito neaiškino. Tačiau jie visai nesigilino į realią situaciją, o vienas iš jų pasakė nelogišką dalyką, jog jis pro taip arti vienas kito pastatytus automobilius galėtų pravažiuoti, net nekliudydamas jų dviračiu. Žaltauskas suprato, kad jie ryškiai palaiko pažeidėjų pusę ir visai nereaguoja į realią situaciją. Tai Žaltauską labai išgasdino, nes jam bandant pravežti dviratį tarp dviejų automobilių, jo dviračio pedalai įstrigo tarp dviejų automobilių galinių ratų, todėl jis Hermanui liepė kviesti policiją. Valuckas išspyrė interneto rozetę, kad nutrūktų interneto ryšys. Į Žaltausko klausimą “iš kur jūs”, atsakė “-,,operatyvinė grupė iš Maskvos”. Įsiveržėliai pirmiau užgesino šviesą, kad niekas nematytų, kaip jie susidoroja su Žaltausku ir kartu imituoja jo priešinimąsi policijai. Pareigūnai į L. Hermanui priklausantį butą pateko neteisėtai ir taip pat pažeidė daugelį Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo punktų, nes 2008 09 23 vakarą negerbė ir negynė žmonių orumo, neužkirto kelio Volobujevų nusikalstamai veikai, bet toliau toleravo neteisėtus jų veiksmus. Atėję į butą pareigūnai neparodė pažymėjimų ir nei vienam iš trijų tuo metu bute buvusių asmenų neprisistatė nei vardais, nei pavardėmis. Policijos pareigūnai užpuldami panaudojo prievartą prieš nekaltus asmenis ir taip tapo nusikaltėlių bendrininkais. Žaltauskui buvo sužalota kairė ranka. Prieš naudodami fizinę prievartą jie neįspėjo apie tokį ketinimą. Pareigūnai panaudojo fizinę prievartą, nors nebuvo jokio pasipriešinimo. Jie bendradarbiavo su turto prievartautojais Volobujevais. Kai Hermanas bandė prisiskambinti policijai, jam nebuvo leista tai padaryti, nes Kiaušas iš jo rankų perėmė telefono ragelį. Tokiu būdu Žaltauskui ir Hermanui net nebuvo leista išsikviesti oficialios policijos ir apsiginti nuo juos užpuolusių ginkluotų banditų su policijos uniforma.
Kai policininkai Žaltauskui suluošino ranką ir uždėję antrankius išvedė iš buto. Žaltauskas, būdamas šoko būsenoje jų paklausė, “ką policininkai būtų darę jo vietoje”? Į klausimą atsakė, kad reikėjo juos iškviesti ir jie būtų nukėlę tas mašinas su technika. Žaltauskas pasakė, kad jie ir buvo iškviesti, ir kodėl jie to nepadarė. Kas iškviečia, to įsakymus ir vykdo, jie veikia kaip samdomų žudikų grupuotė. Kas baisiausia, jie vaikšto su žaliomis policijos uniformomis. Bet Kiaušas su Valucku, užuot nukėlę nusikaltėlių mašinas, pagrobė nekaltus žmones Žaltauską ir Hermaną. Uždėjo antrankius, suluošino Žaltausko kairę ranką ir nuvežė į areštinę. Paaiškėjo, kad tiek Kiaušas, tiek Valuckas yra tie Volobujevų ryšiai, nes jie suėmę nuvežė aukas susidorojimui. Atvežę į nuovadą Žaltauską ir Hermaną, naudodami psichologinę ir fizinę prievartą vertė juos pasirašyti po neteisingais liudijimais. Kadangi Žaltauskas ir Hermanas nesutiko pasirašyti, ir į Žaltausko frazę “kodėl jie taip elgiasi su nekaltais žmonėmis” ir kad “Žaltauskas eis iki Briuselio”, atvežę į nuovadą pareigūnai pagrasino, kad jau rytoj įvyks teismas ir su jais bus susidorota. Po tų žodžių nukentėjusiuosius nuvežė į areštinę, nesant nusikaltimo sudėties, bet tai įvyko dėl to, kad pasipriešino Volobujevų vykdomam reketui.
Mėnesiu anksčiau, prieš Žaltausko ir Hermano pagrobimą iš jų namų, Hermanas parašė pareiškimą į policiją dėl kurio buvo pradėtas Volobujevų vykdomo teroro tyrimas. Pareiškimą tyręs pareigūnas Egidijus Jadzevičius iš Hermano gavo ir nuotraukas, kuriose matyti, kaip Volobujevai stato savo automobilius.
Liudmila Volobujeva patvirtina, jog Hermanas – rašo ir rašo į policiją, o Žaltauskui paprašius, kad Volobujevai paliktų vietos pravažiavimui su dviračiu, Volobujevas su tuo nesutiko. Tada kaimynės Samoylovos patėvis Arvydas pasiūlė Volobujevams mokėti po 50 Lt. ir taip paklusti jų reketui.
Žaltauskas areštinėje gavęs užnuodyto maisto, neteko sąmonės ir patyrė klinikinę mirtį. Tik Dievo dėka jis liko gyvas. Iškviesta gydytoja nustatė labai aukštą kraujo spaudimą – 200 mm/Hg. Ji išsigandusi jam davė visą saują vaistų nuo širdies, kurie jam išgelbėjo gyvybę. Tačiau šis sveikatos sutrikimas paliko gilius pėdsakus ir sukėlė šias ligas: stuburo osteochondrozę, erozinį ezofagitą, ilgalaikę aukšto kraujo spaudimo ligą (hipertenziją), skrandyje atsirado žaizda ir dėl to sutriko virškinimas. Areštinėje sukeltas kraujo spaudimas labai padidino akispūdį ir tai sukėlė glaukomą, tai yra nepagydomą akių ligą, kuri baigiasi aklumu. Dėl minėtos ligos užpuolimo pasėkoje Žaltauskas turi 75 % neįgalumą ir kaip dailininkas jis visiškai negali dirbti.

VOLOBUJEVŲ RYŠIAI 1

Iš prokuroro M. Kuzminovo pareiškimo atsiskleidė, kad keturiomis dienomis anksčiau nei įvyko pats įvykis “buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes iš surinktos medžiagos nenustatyta, kad pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus“. Taip M. Kuzminovas išsidavė, jog buvo išankstinis susitarimas, kad iškviestiems policininkams nebus taikomi jokie įstatymai ir kad jie galės daryti ką nori ir likti nebaudžiamais. Taigi jau prieš keturias dienas buvo suplanuotas Žaltausko ir Hermano užpuolimas.
Pareigūnai į Hermano butą atvyko tik tam, kad suimtų Hermaną ir Žaltauską, bei švežę į areštinę su jais susidorotų.

4. VOLOBUJEVŲ RYŠIAI 2

Bylą neteisinga linkme vedė ir prokuroras Darius Dziegoraitis. Jis padarė šiuos procesinius pažeidimus: neskubėjo peržiūrėti byloje esančios faktinės audio bei video medžiagos, ir ją peržiūrėjo tik gavęs paraginimą.
B) Kai Žaltauskui neteisėtai buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, prokuroras D. Dziegoraitis nepagrįstai manė, kad Žaltauskas bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
C) Teismo posėdžio metu teisėjui Žaltauskas pasakė, kad jei to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, jis važiuos į Utenos psichiatrinę ligoninę pats. Tačiau D. Dziegoraitis atėmė iš jo tokią galimybę ir Žaltauską įkalino dviems mėnesiams. Pakartotinai to paties Žaltauskas prašė ir būdamas įkalintas, tačiau ir vėl nuvykti pačiam nebuvo leista. Du mėnesius Žaltauskas buvo tampomas po Kauno ir Vilniaus tardymo izoliatorius vien tam, kad sulauktų eilės Utenos psichiatrinėje ligoninėje, kurioje turėjo išbūti beveik savaitę. Nekaltas žmogus gyveno tarp nusikaltėlių. Taip jie bandė Žaltauską psichologiškai ir fiziškai palaužti. Bandė įrodyti, kad jie yra virš įstatymų.
Utenos psichiatrinėje ligoninėje Žaltauskui buvo atlikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, kuri buvo visai nebūtina, nes jis visiškai atsako už savo veiksmus ir gali gintis teisme. Tą patvirtino ir psichiatrų išvados. Net atlikus tyrimą ir pasibaigus suėmimo terminui prokuroras D.Dziegoraitis ketino suėmimą pratęsti, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Tik pasipriešinus Žaltausko advokatei R. Atkočaitienei jis iš įkalinimo vietos buvo paleistas.
Žaltauskas, būdamas Utenoje ekspertizės metu, sakė „bet juk aš tai nekaltas“ Utenos psichiatrijos ekspertizių skyriaus viršininkas Arūnas Galinis pasakė „nu ir kas, o jeigu jus nuteis?“ O ką jūs tada darysit? Žaltauskas atsakė „yra dar Strasbūras ir gal tenai dar žmonės su sveiku protu vaikšto. Po to Arūnas Galinis pasakė: žinote kiek gresia už pasipriešinimą policijai – 5 metai nelaisvės.
E) D. Dziegoraičio sprendimu Hermanas buvo 16 parų neteisėtai įkalintas Utenos psichiatrinėje ligoninėje, kad jam būtų atlikta psichiatrinė ekspertizė, kuri buvo visiškai nebūtina, nes Hermanas atsako už savo veiksmus, yra pakaltinamas ir gali gintis teisme.
F) D. Dziegoraitis nuolat darė spaudimą Žaltausko advokatei Atkočaitienei ir teisėjams.
F) Kai Žaltauskas buvo kalinamas ir nebuvo atvežtas į teismo posėdį, prokuroras D. Dziegoraitis reikalavo teismo posėdį tęsti be suimtojo. Tokiais veiksmais iš Žaltausko buvo atimta teisė gintis. Tik advokatės dėka posėdis buvo atidėtas kitai dienai, į kurį Žaltauskas buvo atvežtas.
H) Baudžiamosios bylos tyrimas buvo vilkinamas ir organizuojamas neobjektyviai, nes nesunkaus nusikaltimo tyrimas buvo vilkinamas beveik 2 metus.
K) 2010 09 27 D. Dziegoraitis atsisakė iškelti bylą tikriesiems nusikaltėliams: Kiaušui, postiniui Valuckui, Liudmilai Volobujevai ir Aleksandrui Volobujevui.
Dėl Dziegoraičio padarytų procesinių pažeidimų Žaltauskas ir Hermanas kreipėsi į Generalinę ir Kauno apygardos prokuratūras ir taip prokuroras Dziegoraitis buvo nušalintas nuo bylos.
L) Dziegoraitis ne tik kaimynus, nemačiusius įvykio padarė liudininkais. Jis prie bylos prikabino policininkus Čiulianką ir Urbanavičių, kurie melagingai liudijo, o vėliau pateikė kitokius, taip pat melagingus parodymus. Policininkai buvo prikabinti, kad būtų daugiau liudininkų, kurie liudija prieš Žaltauską ir Hermaną. (Advokatė Atkočaitienė minėjo, kad per jos 15 metų darbo praktiką, ji nėra susidūrusi su tokiu atveju, kad liudytų keturi policininkai ir teismas jais netikėtų.) Ir dabar, keturi kruvini (smurtautojai su policininkų uniforma) meluodami ir šmeiždami bando įkalinti niekuo nenusikaltusius žmones. Kiaušas, Valuckas, Čiulianka ir Urbanavičius kelia grėsmę visai Kauno visuomenei, nes bet kada gali įsiveržti ir į jūsų butą, jus sužaloti, suimti ir apkaltinti pasipriešinimu.
Iki tol Žaltauskas ir Hermanas skaitė, ir žiūrėjo per televiziją reportažus apie žudikus apsirengusius policijos uniforma ir kaimuose žudančius senelius.
Tai šis atvejis yra visiškai analogiškas, nes Žaltauską, būnantį savo namuose užpuolė žudikai su policijos uniforma. Atvykusieji visiškai neprisistatė ir slėpė savo tikrąsias pavardes. Ar tai nėra tie, kurie žudė nekaltus žmones kaimuose?
Šiandien mes sakome: dabar Lietuva yra teroristų rankose. Teroristai vaikšto gatvėse, ignoruoja įstatymus ir yra nebaudžiami. Mūsų šalyje klesti tiek ekonominiai teroristai-uždedantys didžiulius mokesčius už šildymą, vandenį ir visokius ,,pagalvės” mokesčius, nuo kurių daugumas Lietuvos piliečių jau vos suduria galą su galu, ir teisėsaugos teroristai-tai tie pareigūnai, kurie trukdo dirbti savo kolegoms-sąžiningiems pareigūnams, ima kyšius, reketuoja žmones, gabena kontrabandą arba dangsto kontrabandos bosus, yra susiję su prekyba narkotikais. Tokie veikėjai-korumpuoti policijos pareigūnai, muitininkai ir kileriai prokurorai sukelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliam saugumui.

Pabaigai:

Bet vyriausiasis Kauno miesto apylinkės prokuroras bei vyriausias Kauno apygardos prokuroras, taip pat Generalinėje prokuratūroje dirbantis prokuroras įžiūrėjo daugybę policininkų ir prokuroro padarytų pažeidimų. Šie žmonės teigia, kad tiek bylą tyręs prokuroras, tiek Žaltausko ir Hermano suimti atvykę policininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai Žaltauskui ir Hermanui suteikia viltį.