Notaras patvirtino nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje tvirtinama, kad visi mokesčiai už komunalines paslaugas sumokėti. Išaiškėjo , kad yra skolų, notaras neišreikalavo pažymų iš pardavėjų apie sumokėtus mokesčius. Kur apskųsti tokius notaro veiksmus?

Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų 2010 m. liepos 28 d. pateiktame skunde dėl galimai neteisėtų notaro veiksmų nėra detaliai apibrėžtos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, sutarties objektas (butas, namas, kt. patalpos), pažymime, kad negalime pateikti detalaus atsakymo į pateiktą skundą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Specifinius reikalavimus, kurie pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių CK 6 knygos XXIII skyriaus normų atžvilgiu bus specialiosios normos, gali nustatyti atskiri teisės aktai. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad bendrijos narys (buto ar negyvenamosios patalpos savininkas), parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Ši teisės norma vertintina kaip speciali teisės norma, nustatanti papildomą sąlygą nuosavybės teisių į patalpas, esančias daugiabučiuose namuose, perleidimui. Nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą perleidimas įforminamas notarinės formos sandoriu, todėl įstatymo reikalavimų, susijusių su gyvenamosios patalpos perleidimu, įvykdymą privalo užtikrinti sandorius tvirtinantis notaras. Pagrindas išvadai apie tokią notaro pareigą yra Notariato įstatymo 1 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įstatymas notarams suteikė funkciją užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas šią funkciją notaras turi imtis priemonių, kad nebūtų sudaromi neteisėti sandoriai. Neatsiskaitydamas pagal savo prievoles, bendrijos narys pažeidžia kitų bendrijos narių – bendraturčių, tarp jų – ir pirkėjo – teises, nes tada iš jų lėšų dengiamas įsiskolinimas. Pagal Notariato įstatymo 34 straipsnio 2 dalį notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti pateikti notaro nurodytu terminu. Notaras turi ne formaliai patvirtinti sandorį, bet išnaudoti visas įstatymo jam suteiktas teises, kad tinkamai atliktų jam skirtas funkcijas, todėl, prieš patvirtindamas sandorį dėl buto daugiabučiame name perleidimo, turi pareikalauti duomenų apie bendrijos nario atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnį, skųsti notaro veiksmus galima notaro darbo vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Bylas dėl notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina.

CPK 512 straipsnyje nustatytas 20 dienų skundų dėl notaro veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t.y. šio skundo prasme dėl notaro galimai neteisėto veiksmo atlikimo. Praleidus 20 dienų notaro veiksmų apskundimo terminą, teismas CPK 78 straipsnio nustatyta tvarka praleistą terminą gali atnaujinti, tuo tarpu praėjus 90 dienų apskundimas nebegalimas.